drižėti — 1 drižėti, drìži, ėjo 1. intr. bijoti, drovėtis: Sesuo drìža kalbėti daug, t. y. neįmano, bijo, nedręs kaip kalbėti ant jų, bo jų yra rankose J. 2. žr. drežėti: Nedrižėk duoti valgyti, t. y. negailėk, neskūpėk J. drižėti; atidrižėti; išdrižėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išdrežėti — išdrežėti, ìšdreža, ėjo intr., tr. gailint įstengti ką duoti: Ar jau nebìšdreži mun tos grivenos užmokėti? Als. Po tus du šimtu dar turbūt išdrežėsi duoti Kal. Marti kaip skūpa iš pradžios, o paskuo išdrežė̃s, t. y. atsileis ir duos sūrio,… … Dictionary of the Lithuanian Language
sudrežėti — sudrežėti, sùdreža, ėjo tr. nenoromis, šykštint ką duoti: Ponas vos sudrežėjo ubaguo dvidešimt centų Užv. drežėti; išdrežėti; sudrežėti … Dictionary of the Lithuanian Language